Paskutinės 3 sekundės

Mintis būtų tokia: jeigu turi laiko (taip, aš naivuolis) parašyk ir papostink kokį savadarbį tekstuką. Anything goes (pasakos, apsakymai, eilėraščiai, tragedijos, whatever).

Tai pradėsiu. Čia būtų mano keistas sapnas. Suteikiau jam raštišką pavidalą.

Paskutinės 3 sekundės

Tamsa. Tyla. Mano širdies plakimas susinchronizavo su laikrodžio sekundine rodykle. Paniška baimė po truputi pradėjo teršti protą . Kvėpavimas sustojo. Kaktą išmušė šaltas prakaitas. Burna prasižiojo, o likęs kūnas perėjo į paralyžiaus būseną. Buvo tik laiko klausimas, kada žmogišką mąstymą pakeis žmogiški instinktai. Paniškas klyksmas jau norėjo veržtis pro burną, tačiau protas spėjo grįžti į savo vėžias ir tam sutrukdyti. Prasidėjo pirmasis bandymas suvokti savo situaciją: keistos būsenos sėdžiu kėdėje, mano dešinėje – langas į lauką, už kurio akies krašteliu įžvelgiau šios situacijos kaltininko siluetą. Beviltitiškos ir apgailėtinos mintys pradėjo siausti vos sveikame mano prote. Viena iš jų buvo liepto galo suvokimas. Situacija privedė prie monologo, vykusio minčių gelmėse: „Nejaugi tai viskas? Nejaugi man lemta viską baigti dabar? Ne! Aš to nenoriu. To būt negali...“ Šios ambicingos mintys suteikė minimalų kiekį jėgų pasukti sprandą į dešinę. Vaizdas, kuriuo pavaišinau savo akis, manyje pagimdė jausmą, kurio net negalėčiau pavadinti baime. Tas jausmas neatpažįstamai pakeitė mano veido išraišką. Burnos vietoje atsirado didžiulė skylė, vedanti į skrandį, akių spindulys išaugo dvigubai, plaukų galiukai akimirksniu pražilo, odos spalva tapo baltesnė už pačią baltą spalvą. Mano ir to padaro žvilgsniai susikirto. Jo akys buvo ryškiai geltonos ir atspindėjo neapykantą, skausmą, kentėjimą. „Viskas“. Stiklas subyrėjo į šipulius to padaro galūnei įsiveržus į mano namų teritoriją ir perėjus kiaurai mano krūtinę. Tos akimirkos galo nesulaukiau. Mano sąmonė amžiams paliko mano kraujo klane begulintį kūną.

Visai neblogas. Bet dar ne šedevras. Paskubom rašyta. Norėtųsi kažkokio gilesnio žvilgsnio, samprotavimų, yra nemažai bereikalingų stilių griaunančių žodžių, kurie lyg išjungia "įsijautimą". Taip pat pernelyg greitai prieita kulminacija, o po jos atomazgos išvis nėra. Arba ji nesijaučia. Norėtųsi kažkokių išvadų. Na tikiuosi mane kažkas suprato.

O dėl temų. Jei bus paklausa, pakursim ateityje fanfictionų skiltį. nes vienai temai talpint daugelio darbus yra neracionalu, nepraktiška ir t.t.